- kliurka
- kliùrka sf. (1) menk.
1. vieni niekai: Iš mūsų darbo išėjo kliùrka Jnš.
2. kliurkalas (apie muzikos instrumentus): Tavo armonika jau kliùrka Kv.
3. pypkė: Tai tu vis nepameti čiulpęs tos kliurkos? Všk.
4. scom. apsileidėlis, susivėlėlis: Eik tu, kliurka, kliurka! Grk. Ta tavo boba tikra kliùrka Skdv. Kliùrka, kaip išplovei katilą! Pln.
◊ velnių̃ kliùrka Plt sakoma plūstant ką.
Dictionary of the Lithuanian Language.